Pelekonių I piliakalnis
Pelekonių k., Jiezno sen., Prienų r.
Koordinatės: 54.655528,24.121028
Piliakalnis įrengtas Nemuno dešiniajame krante (dabar
Kauno marių tvenkinys), santakoje su Juodija buvusioje kalvoje. Didžiąją jo dalį dar XIX a. nuplovė Nemunas,
liko tik status 5 m aukščio 35 m ilgio jo rytinis šlaitas.
Vakarinis šlaitas palengva eroduoja toliau.
Ant Nemuno kranto, Pelekonių kaime, yra net keturi piliakalniai, kurie liudija, kad šiose vaizdingose apylinkėse
ne viena bendruomenė gyvenusi. Pasakojama, kad prie
Pelekonių trečiojo piliakalnio savo dvare gyveno turtingas ir piktas ponas, kuris ant pylimo nedidelę pilį pasistatė, kurią visi Pilale vadino. Dvaro valdytojas buvo
žiaurus savo baudžiauninkams, neįtikusius bausdavo
keistomis bausmėmis. Pati baisiausia bausmė buvo
tokia, kad liepdavo lipti į medį ir kukuoti, o pats besismagindamas nušaudavo nelaimėlius. Gal dėl žuvusių
artimųjų prakeiksmo per didelę audrą Pilalė su joje buvusiu ponu prasmego, o piliakalnyje liko žiojėti gili skylė.
Senoliai pasakodavo, kad skylė buvo tokia gili, jog įmestas akmuo ilgai neatsitrenkdavo į dugną. Tik po ilgesnio
laiko pasigirsdavo garsas, panašus į prasmegusio pono
aimanas. Žuvusių artimųjų skausmas buvo toks didelis,
kad keršydami mėtė ant pono akmenis, kol skylė užsipildė. Dabar toje vietoje tik paskutinis akmuo kyšo, kurį
šiukštu pajudinti, kad piktumas ir žiaurumas būtų giliai
po žeme.
Paukščių piliakalnis
Dukurnonių k., Jiezno sen., Prienų r.
Koordinatės: 54.659444,24.223333
Paukščių piliakalnis arba Dukurnonių piliakalnis, arba Steponiškių piliakalnis (A160KP) su gyvenviete (A160K 2P), dar vadinamas Bobų kalnu, – piliakalnis Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, Dukurnonių kaimo pietrytinėje
dalyje, Surmiaus, arba Vilkų, ežero pietvakariniame krante, 0,4 km į šiaurę
nuo kelio Jieznas–Kalviai sankryžos su keliu į Sundakus.
Paukščių piliakalnis – ypatingas ne tik išvaizda, bet ir pavadinimų gausa.
Dvigubą viršūnę turintis gynybinis įrenginys vadinamas Bobų kalnu, Paukščių, Vilkų, Steponiškių ir Dukurnonių piliakalniu pagal šalia esančių kaimų
pavadinimus ir kitus vietovardžius. Nuo kalno viršaus atsiveria įspūdingi
apylinkių ir šalia esančio Surmiaus ežero vaizdai.
Yra išlikę daug pasakojimų apie Dukurnonių piliakalnį, kuris, kaip minėta,
vadinamas keliais pavadinimais. Viename iš jų teigiama, kad kitas piliakalnio pavadinimas – Surmiaus piliakalnis – atsiradęs nuo to paties pavadinimo ežero. Tai 18 m gylio ir 12 ha ploto vandens telkinys. Pasakota, kad čia
pasirodydavo blogos dvasios, kurios dusino pro šoną ėjusį siuvėją. Išlikęs su
šiuo objektu sietinas įdomus tautosakos padavimas, smerkiantis godumą.
Anot pasakojimo, ežero dugne yra turtų pilna skrynia, kuri senovėje stovėjo
ant Surmiaus piliakalnio. Atklydęs žmogus galėjo užlipti ant viršūnės ir pasisemti po saują pinigų. Viena mergina sėmė ne vieną, o tris saujas. Tuo metu
skrynios dangtis krisdamas nukirto godžios merginos rankas, turtai nugarmėjo į Surmiaus ežerą, o žmonės nedrįso artintis prie skrynios ir traukti iš
dugno.
Medžionių piliakalnis
Medžionių k., Stakliškių sen., Prienų r.
Koordinatės: 54.666944,24.344444
Medžionių piliakalnis – piliakalnis prie Medžionių kaimo
(Stakliškių seniūnija, Prienų rajonas), aukštumos iškyšulyje, Virkiaus ir bevardžio upelio santakoje. Pasiekiamas
iš Medžionių centro pro buvusias fermas pavažiavus į
šiaurę 600 m.
Medžionių kaimo gyventojas Jonas Radzevičius yra pasakojęs, kaip jis su tėvais ir kitais ūkininkais ant piliakalnio deginę javus – auką pagoniškiems dievams, kaip į
karstą moterims dėdavę šukas, o vyrams lazdą nuo velnių gintis.
Medžionių pavadinimą R. Balsevičiūtė sieja su senojo
baltų tikėjimo dieve. Apklausinėjusi šio krašto senolius,
ji sužinojo, kad dar prieš kelis dešimtmečius ant piliakalnio vykusios savotiškos aukojimo apeigos: vietos ūkininkai susinešdavę po pėdelį javų, sustatydavę ratu ir
uždegdavę. Jei dūmai kildavę į viršų ir buvę šviesūs, lengvi, tai ir derlius bei metai būsią geri.
Lepelionių piliakalnis (Napoleono kepurė)
Lepelionių k., Prienų r.
Koordinatės: 54.574713, 24.383329
Lepelionių piliakalnis datuojamas I tūkst.–II tūkst. pradžia. Piliakalnio forma šiek tiek primena XIX amžiuje populiarias kepures. Dėl šios priežasties jis įgavo dar vieną
pavadinimą – Napoleono kepurė. Piliakalnis žinomas ir
Krištapiškių vardu. 3,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė,
kurioje rasta lygios ir grublėtos keramikos.
Sakoma, kad Napoleonas jojo Marijampolės link. Pakilęs vėjo šuoras nubloškė karvedžio kepurę šalikelėn.
Šaunūs prancūzų kariai ją sugriebė, tačiau išdidusis
karvedys sustojo ir, pažvelgęs į žemėlapį, įsakė kariams
ant vieškelio krašto palaidoti jo kepurę. Žemę kareiviai
sėmė šalmais. Taip išaugo kalnelis, žymintis kelio vidurį
tarp Paryžiaus ir Maskvos. Taip piliakalnis įgijo dar vieną pavadinimą – Napoleono kepurė.
Atsiliepimai